Rugsėjo pradžioje Druskininkų ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas gydytojas chirurgas Vytautas Kvedaras dalyvavo Pietų Korėjos sostinėje Seule vykusiame Tarptautinės Universitetinės Kolorektalinių Chirurgų Draugijos (ISUCRS) organizuotame pasauliniame bienalinime kongrese.
„Esu ilgametis ISUCRS narys ir, turėdamas mūsų įstaigos direktorės E. Raulušaitienės palaikymą, pasiryžau šiai nekasdieniškai kelionei. Iš Lietuvos kartu vyko ir prof. N. Samalavičius, taip pat Santariškių pilvo chirurgijos centro vadovas prof. T. Poškus bei LVI doc. A. Dulskas. Kongreso programa buvo gana koncentruota laike, bet tuo pačiu itin turininga“ – sakė V. Kvedaras.
Atvykę į Pietų Korėją, Lietuvos atstovai aplankė Lietuvos ambasadą, kur susitiko su ambasadoriumi Ričardu Šlepavičiumi. Priėmimo metu konsulas supažindino su tarpvalstybinių santykių situacija ir pristatė galimybes bendradarbiauti medicinos, turizmo, skaitmeninių technologijų srityje.
Kvedaras apsilankė Seulo Nacionalinio Universiteto ligoninėje (SNUH).
„Man aprodė ambulatorinį padalinį, stacionarą, operacinę. Fibrokolonoskopijos atliekamos be nejautros, o analgezijai naudojamas injekcinis tirpalas Dolsin. Palyginimui mūsų vietinėje Druskininkų ligoninėje tokie tyrimai atliekami pacientui sukeliant kuo mažiau diskomforto – su bendrine nejautra. Tačiau patekimas į SNUH operacinę be elektroninio kodo – misija neįmanoma. Pačios operacinės salės nedidelės, bet erdvė užpildyta gausybe monitorių, anesteziologių aparatų, slaugos priemonių, staplerių, siūlų ir visokio kitokio gėrio. Tiesa, siūlus mes naudojame tokius pačius, kaip ir jie. Pačius geriausius“ – įspūdžiais dalinosi V. Kvedaras.
Chirurgijos skyriaus vedėjas pažymi, kad ryškus skirtumas chirurgijoje tarp korėjiečių ir lietuvių – atvejų skaičius. Jei Lietuvoje skaičiuojama šimtais – tai Pietų Korėjoje – tūkstančiais ar net dešimtimis tūkstančių.
„Chirurgai, kad ir kur bedirbtų, turi bendrinę chirurginę kalbą, todėl apsikeisti gerąja praktika problemų nekilo. Pietų Korėjoje jau metus streikuoja rezidentai, o tai sumažino universitetinės ligoninės operacijų skaičių trečdaliu, tačiau operacinėje prie stalo buvo net 4 asistentai. Lietuvoje, deja, tokios prabangos nėra. Taip pat lankėmės operacinėje, kur buvo atliekama operacija Da Vinči robotu ir ten ji – kasdienybė“ – pasakojo V. Kvedaras.
Mokslinė programa buvo paskirstyta pagal profilius: onkologija, uždegiminės žarnų ligos, divertikuliozė, mažoji proktologija(hemorojus, fistulės, įplėšos, pilonidinės cistos ir kt.).
„Mane asmeniškai labiausiai domino paskutinės dvi tematikos. Pranešimai buvo įvairaus profesinio lygio.. Nuo programinių-didaktinių iki didelių imčių praktinių apibendrinančių ir rekomendacinių. Teko dalyvauti diskusijose ir pasidalinti mūsiške patirtimi bei įžvalgomis. Manau, kad Druskininkų ligoninėje taip pat inicijuosime kai kurias operacinės technikos detales, sumažinančias pooperacinį diskomfortą čia besigydantiems pacientams“ – įsitikinęs V. Kvedaras.
Kongreso programa buvo tokia įtempta, kad net pietų pertraukos metu buvo skaitomi pranešimai.
„Bendras įspūdis po forumo geras. Mažo biudžeto šalys verčiasi pagal savo galimybes, bet nori tobulintis, siekia progreso, o žmonės serga visur ir mūsų pareiga juos gydyti. Lietuva, mano akimis, šioje srityje jau yra prie labiau išsivysčiusių šalių ir yra matoma bei gerbiama. Prof. N. Samalavičius yra ISUCRS viceprezidentas, o doc. A. Dulskas yra draugijos valdybos narys. Poziciją užtvirtina ir tai, kad lietuvių skaityti pranešimai buvo ne tik aktualūs, bet ir dėmesingai išklausyti, o pranešėjai gavo daug papildomų klausimų iš auditorijos.Savo ruožtu tai, ką mes darome Druskininkų ligoninėje, operuodami hemorojų bei pilonidines cistas, panaudodami lazerį ir Harmoninį skalpelį ar gydydami komplikuotą storosios žarnos divertikulinę ligą – nei kiek neatsilieka nuo šiandien pasaulyje taikomų standartų. Tačiau tokių komandiruočių nauda ir yra ta, kad rasti, ką pritaikyti praktikoje, gali visada. Juk medicinos yra mokomasi visą gyvenimą“ – įsitikinęs V. Kvedaras.
Druskininkų ligoninės direktorė Evelina Raulušaitienė:
Medikų dalyvavimas tarptautiniuose kongresuose užsienyje teikia daug naudos tiek asmeniniam tobulėjimui, tiek sveikatos priežiūros sistemos pažangai.
Skatiname savo gydytojus dalyvauti tarptautinėse stažuotėse, kongresuose ir mokymuose, kad galėtų semtis geriausios praktikos bei naujausių medicinos žinių iš užsienio. Tokių mainų nauda yra neabejotina, nes įgytos žinios ir patirtis tiesiogiai prisideda prie pacientų gydymo kokybės gerinimo bei inovatyvių gydymo metodų diegimo.